Daugybė žmonių įvairiuose savo gyvenimo tarpsniuose ką nors kolekcionuoja. Kai kurie iš jų meta šį užsiėmimą užaugę, kai kurie susieja savo gyvenimą su kolekcionavimu.
Formaliai kolekcionavimas apibrėžiamas kaip kurių nors, dažniausiai vienarūšių daiktų, nenaudojamų pagal pirminę paskirtį, turinčių mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę, vienarūšių arba pagal vieną požymį susistemintų daiktų (darinių) tikslingas rinkimas.
Kolekcionavimas – tai ilgas kūrybinis procesas, reikalaujantis didelės kantrybės. Šis procesas numato ne tik mechaninį tam tikrų daiktų rinkimą, bet ir minėtų daiktų istorinių ir šiuolaikiškumo aspektų tyrinėjimą. Kolekcionieriai renka, tiria, sistemina, apipavidalina ir saugo surinktą medžiagą, naudoja ją kultūros, švietimo ir mokomiesiems auklėjimo tikslams, tuo kolekcionavimas skiriasi nuo paprasto rinkimo, vienų ar kitų daiktų kaupimo.
Galiausiai kolekcija tam tikra prasme tampa žmogaus vidinio pasaulio atspindžiu.
Kolekcionavimas, būdamas viena populiariausių hobių rūšimi, turi daug privalumų, pvz.:
- skatina kolekcionieriaus domėjimąsi istorija bei menotyra;
- sudaro naujų pažinčių ir bendravimo galimybes su žmonėmis, turinčiais analogiškus pomėgius;
- ugdo kruopštumą, kantrumą, pastabumą, atminties lavinimą, akiračio plėtimą ir intuityvų mąstymą, būtiną pomėgiui stiprinti;
- nereikalauja nuolat skirti šiam pomėgiui didelį laiko kiekį ir labai tinka užsiemusiems žmonėms.
Egzistuoja daug įvairių kolekcionavimo rūšių:
- Numizmatika – monetų;
- Bonistika – numizmatikos mokslo šaka, tirianti popierinius pinigus, banknotus, bonus kaip istorinius dokumentus, atspindinčius ekonominę ir politinę visuomenės padėtį;
- Faleristika – krūtininių ordinų, apdovanojimų, žetonų, medalių;
- Filatelija – pašto ženklų ir žyminių mokesčio ženklų;
- Filofonija – patefono plokštelių, magnetinių įrašų;
- Filokartija – meninių vaizdinių atvirukų, vaizduojamojo meno kūrinių reprodukcijų;
- ir t.t.
Interneto platybėse galite rasti specializuotus klubus, kuriuose galite pabendrauti su žmonėmis, turinčiais tuos pačius pomėgius, o tai pat gauti vertingų patarimų ir papildyti savo kolekciją, perkant ar mainant kolekcionavimo objektus. Tokiu būdu, nors ir nėra apribojimų renkantis kolekcionavimo objektą, geriausia būtų pasirinkti daiktą, kuris būtų įdomus ne tik Jums.
Profesionalių kolekcionierių tarpe sakoma, kad Jūsų kolekcijoje neturi būti ‘pačio vertingiausio’ daikto, su kuriuo Jus nei už ką neišsiskirsite. Praktika rodo, kad tik pasiruošimas parduoti ar mainyti turimą ‘vertingiausią’ daiktą, siekiant įsigyti labiau vertingą, kolekcija augins ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Atsiminkite, kad kolekcionierius gerbiamas ne tik dėl objektų kiekio kolekcijoje, bet ir dėl kolekcionavimo tematikos išmanymo. Užsiimti tiesiog daiktų rinkimu nepakanka ir neefektyvu, todėl būtinai studijuokite specializuotą literatūrą, katalogus, ieškokite įdomios informacijos – tai Jums labai padės.
Piniginių žeklų kolekcionavimas
Populiariausios piniginių ženklų kolekcionavimo rūšys yra numizmatika ir bonistika
Numizmatika – tai ne tik monetų kolekcionavimas, bet ir pagalbinė istorinė disciplina, studijuojanti monetų kalymo istoriją ir pinigų apyvartą monetų, luitų ir dokumentų pavidalu. Numizmatai tyrinėja monetas, kaip pinigų apyvartos priemonę, valstybės dokumentą bei amato ir meno kūrinį. Numizmatikos mokslas atsirado XVIII amžiuje, kuomet atsirado pirmosios tikslingai kuriamos monetų kolekcijos.
XX amžiuje iš numizmatikos atsirado bonistika. Bonistika – numizmatikos mokslo šaka, tirianti išimtus iš apyvartos piniginius ženklus (popierinius pinigus, banknotus, bonus) kaip istorinius dokumentus, atspindinčius ekonominę ir politinę visuomenės padėtį konkrečioje istorinėje epochoje.
Mažiau žinomas mokslas skripofilija renka ir tyrinėja vertę praradusias akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius.
Nuo ko pradėti monetų kolekcionavimą?
Dažniaisiai žmonės pradeda kolekcionuoti monetas, apsilankę kokioje nors šalyje. Kartais monetų kolekcijos perduodamos iš kartos į kartą. Egzistuoja įvairios monetų kolekcijų rūšys, tarp kurių vertėtų išskirti šias:
- Apžvalginės kolekcijos. Tokias kolekcijas sudaro įvairių pasaulio šalių monetos, priklausančios tam tikrai epochai.
- Tematinės kolekcijos. Laikomos populiariausiomis kolekcijomis, tematikos įvairovė yra neapibrėžta, prieinama ir patyrusiems kolekcionieriams ir naujokams.
- Monetų iš tauriųjų metalų kolekcijos. Yra brangiausios ir išskirtiniausios, nes šios monetos yra gaminamos iš tauriųjų metalų ypatingu būdu.
- Kolekcijos, kuriose surinktos meniškai patrauklios monetos. Čia nesvarbi šalis, medžiaga ar nominalas.
- Populiarios yra serijinės monetų kolekcijos (pvz., kokio nors sportinio įvykio garbei ar pan.)
Monetų aukcionų metu galima įsigyti retas ir vertingas monetas savo kolekcijai. Aukcionuose parduodami įvairių epochų, stilių, formų ir dydžių brangūs ir pigesni monetų egzemplioriai. Mūsų laikais aukcionas tampa tikruoju verslu, kuris pritraukia vis daugiau žmonių.
Patarimai numizmatams
- visos monetos turėtų atitikti tam tikrą tematiką;
- neverta vienoje kolekcijoje rinkti tų pačių leidimo metų ar nominalo monetų;
- rinkitės geros būklės monetas;
- retus ir itin brangius monetų egzempliorius pirkite tik iš patikimų žmonių, nes rinkoje daug klastočių;
- saugokite monetas specialiame albume, kuomet galėsite išsaugoti monetas tinkamoje būklėje.
Monetų kolekcionavimas – tai ne tik patrauklus ir įdomus hobis, bet ir labai pelninga investicija. Kolekcionavimas labai susijęs su kapitalo išsaugojimu ir padidinimu, kas ypatingai aktualu ekonominių krizių laikais. Ypatingai vertingos tauriųjų metalų (aukso, sidabro, platinos) monetos.